Susvilėlis – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis „paviljonas, pastogė, mažas pastatas sode ar parke“. Dažniausiai tai lengvas, dekoratyvinis statinys poilsiui ar poilsio vietai gamtoje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Prie ežero stovėjo gražus medinis susvilėlis, kur senovėje susitikdavo dvarininkai.“
2. Metaforinis: „Mano atmintis – tai tik saulėtam susvilėliui panašus prieblandos kampas.“ (čia vartota perkeltine prasme – kaip vieta atsiminimams ar užmarščiui).
Trumpai: Tai poetiškas atitikmuo žodžiams „paviljonas“ ar „pastogė“, dažniausiai randamas senojoje literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.