susivinčiavojimas

Susivinčiavojimas – tai savęs apgaudinėjimas, iliuzijos kūrimas sau, norint išvengti nemalonios tikrovės ar atsakomybės.

Pavyzdžiai:
1. Studentas, neišmokęs egzaminui, kalba sau: „Dėstytojas manęs nemėgsta, todėl vis tiek neišlaikyčiau“ – nors iš tiesų tiesiog nesiruošė.
2. Žmogus, vartojantis alkoholį per daug, įtikinėja save: „Galiu bet kada sustoti, tai tik relaksacijai“ – nors jau yra priklausomybė.
3. Asmuo, išlaidavęs pinigus, teisina save: „Tai buvo būtina investicija“ – nors iš tiesų – impulsyvi pirkimo aistra.

Tai psichologinis gynimo mechanizmas, leidžiantis išlaikyti teigiamą savęs įvaizdį, net esant prieštaravimams su realybe.

Įrašas
Paaiškinimas	Susivinčiavojimas – tai savęs apgaudinėjimas, iliuzijos kūrimas sau, norint išvengti nemalonios tikrovės ar atsakomybės. Pavyzdžiai: 1. Studentas, neišmokęs egzaminui, kalba sau: „Dėstytojas manęs nemėgsta, todėl vis tiek neišlaikyčiau“ – nors iš tiesų tiesiog nesiruošė. 2. Žmogus, vartojantis alkoholį per daug, įtikinėja save: „Galiu bet kada sustoti, tai tik relaksacijai“ – nors jau yra priklausomybė. 3. Asmuo, išlaidavęs pinigus, teisina save: „Tai buvo būtina investicija“ – nors iš tiesų – impulsyvi pirkimo aistra. Tai psichologinis gynimo mechanizmas, leidžiantis išlaikyti teigiamą savęs įvaizdį, net esant prieštaravimams su realybe.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.