Suplonėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nutukimą, viršsvorį, storėjimą (dažniausiai kalbant apie gyvulius, pvz., kiaules, bet gali balioti ir apie žmones). Kilęs iš žodžio „plonas“ su priešdėliu su-, nors dabar vartojamas priešinga prasme – ne suliesėjimas, o sustorėjimas.
Pavyzdžiai:
1. Kiaulė gerai šėrimosi dėka pastebimai suplonėjo.
2. Po kelių mėnesių tinginio gyvenimo jis šiek tiek suplonėjo.
3. Avys linkusios suplonėti prieš avižieną.
Trumpai:
Suplonėjimas – nutukimas, storėjimas (ypač gyvūnų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.