sustorėjimas

Sustorėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis staigiai sustoti arba užstrigti judant (dažnai dėl kliūties, netikėtumo ar sutrikimo).

Pagrindinė reikšmė:
Staigus judėjimo nutrūkimas, „užstrigti vietoje“.

Pavyzdžiai:
1. Fizinio judėjimo sustojimas:
Pamatęs gyvatę kelyje, jis sustorėjo iš baimės.
Lėlė sustorėjo prieš duris, nerįsdama į kambarį.
2. Perkeltine prasme (veiklos, proceso):
Darbas sustorėjo dėl techninių problemų.
Derybos sustorėjo ties finansų klausimu.

Sinonimai: sustoti, užstrigti, užklupti.
Skirtumas nuo „sustoti“: „sustorėti“ dažnai reiškia staigesnį, netikėtesnį ar priverstinį sustojimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Sustorėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis staigiai sustoti arba užstrigti judant (dažnai dėl kliūties, netikėtumo ar sutrikimo). Pagrindinė reikšmė: Staigus judėjimo nutrūkimas, „užstrigti vietoje“. Pavyzdžiai: 1. Fizinio judėjimo sustojimas: Pamatęs gyvatę kelyje, jis sustorėjo iš baimės. Lėlė sustorėjo prieš duris, nerįsdama į kambarį. 2. Perkeltine prasme (veiklos, proceso): Darbas sustorėjo dėl techninių problemų. Derybos sustorėjo ties finansų klausimu. Sinonimai: sustoti, užstrigti, užklupti. Skirtumas nuo „sustoti“: „sustorėti“ dažnai reiškia staigesnį, netikėtesnį ar priverstinį sustojimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.