suovėtis

Suovėtis – tai senovės lietuvių aukojimo apeiga, kurios metu buvo aukojamas kiaulės (paršo) atnašas dievams, dažniausiai siekiant gero derliaus, sveikatos ar perėjimo į naują gyvenimo etapą. Tai buvo svarbus žemdirbystės ir šeimos ritualas.

Pagrindiniai bruožai:
- Aukojama kiaulė (paršas), apibarstyta miežiais.
- Apeigą atlikdavo šeimos galva (paprastai vyras).
- Skirta gynybai (lauko, namų, šeimos) ir derliui.
- Minimama romėnų autoriaus Varrono veikale („De re rustica“).

Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Varrono aprašytas ritualas, kai ūkininkas su šeima aukoja paršą laukų gonyne, apeidamas savo žemę.
2. Dabartinis vartojimas:
- „Mūsų kaimynas su šeima atliko suovėtį prieš statydamas naują trobą.“
- „Senovėje suovėtis buvo būtinas prieš pradėdami javų pjūtį.“

Trumpai: Suovėtis – senovės lietuvių aukojimo ritualas su paršu, skirtas apsaugai ir derliui.

Įrašas
Paaiškinimas	Suovėtis – tai senovės lietuvių aukojimo apeiga, kurios metu buvo aukojamas kiaulės (paršo) atnašas dievams, dažniausiai siekiant gero derliaus, sveikatos ar perėjimo į naują gyvenimo etapą. Tai buvo svarbus žemdirbystės ir šeimos ritualas. Pagrindiniai bruožai: - Aukojama kiaulė (paršas), apibarstyta miežiais. - Apeigą atlikdavo šeimos galva (paprastai vyras). - Skirta gynybai (lauko, namų, šeimos) ir derliui. - Minimama romėnų autoriaus Varrono veikale („De re rustica“). Pavyzdžiai: 1. Istorinis: Varrono aprašytas ritualas, kai ūkininkas su šeima aukoja paršą laukų gonyne, apeidamas savo žemę. 2. Dabartinis vartojimas: - „Mūsų kaimynas su šeima atliko suovėtį prieš statydamas naują trobą.“ - „Senovėje suovėtis buvo būtinas prieš pradėdami javų pjūtį.“ Trumpai: Suovėtis – senovės lietuvių aukojimo ritualas su paršu, skirtas apsaugai ir derliui.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.