sūnijimas

Sūnijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sūnaus atėmimą (dažniausiai mirus tėvui) arba sūnaus netekimo jausmą. Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti didžiai sielvartą, liūdesį.

Pavyzdžiai:
1. Tėvų mirtis – didelis sūnijimas. (tiesioginė prasmė)
2. Jis patyrė sūnijimą, kai jo vaikas išvyko gyventi į užsienį. (perkeltinė prasmė)
3. Tautos sūnijimas – jaunų žmonių masinė emigracija. (metaforinis vartojimas)

Sinonimai: netektis, sielvartas, skausmas, praradimas.
Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Sūnijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sūnaus atėmimą (dažniausiai mirus tėvui) arba sūnaus netekimo jausmą. Vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti didžiai sielvartą, liūdesį. Pavyzdžiai: 1. Tėvų mirtis – didelis sūnijimas. (tiesioginė prasmė) 2. Jis patyrė sūnijimą, kai jo vaikas išvyko gyventi į užsienį. (perkeltinė prasmė) 3. Tautos sūnijimas – jaunų žmonių masinė emigracija. (metaforinis vartojimas) Sinonimai: netektis, sielvartas, skausmas, praradimas. Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.