mirus

Mirus – tai būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio mirti (lot. miror – „stebėtis, nuostabauti“). Reiškia „nustebęs, sužavėtas, apstulbęs“.

Pavyzdžiai:
- Jis stovėjo mirus žiūrėdamas į vaizdą. (nustebęs)
- Mirus klausė, kaip tai įmanoma. (apstulbęs)
- Mirus ji tylėjo visą vakare. (sužavėta)

Pastaba: Neklaidininkite su žodžiu miręs (kuris reiškia „kas numirė“). Mirus visada susijęs su stebėjimosi, nuostabos reiškiniu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mirus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Mirus – tai būtojo laiko dalyvis nuo veiksmažodžio mirti (lot. miror – „stebėtis, nuostabauti“). Reiškia „nustebęs, sužavėtas, apstulbęs“. Pavyzdžiai: - Jis stovėjo mirus žiūrėdamas į vaizdą. (nustebęs) - Mirus klausė, kaip tai įmanoma. (apstulbęs) - Mirus ji tylėjo visą vakare. (sužavėta) Pastaba: Neklaidininkite su žodžiu miręs (kuris reiškia „kas numirė“). Mirus visada susijęs su stebėjimosi, nuostabos reiškiniu.