mirti, miršta, mirė
1. nustoti gyventi: M. nuo ligos, nuo žaizdų, iš bado. Senatve m. Bitės miršta, jei maisto neturi. Mirsi, o darbų nebaigsi (folkloras). Mirsiu - neužmiršiu.
2. būti prie mirties,
merdėti: Jau mirštantį išvežė į ligoninę. Tokią sriubą ir mirdamas gali valgyti (labai gardi).
3. būti ištiktam priepuolio, alpti: Nuomariu m.
4. prk. nustoti buvus, pranykti: Miršta senasis pasaulis.
5. prk. labai ko norėti, būti apimtam stipraus noro, kokio jausmo; netverti: Miršta saldimo. M. iš piktumo. Badu m. (labai norėti valgyti). Dėl skatiko m. (būti labai šykščiam). mirimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.