miršti

mirš|ti, miršta, miršo neišlaikyti atmintyje, neprisiminti: Pradedu miršti tą kalbą. Grįžti nesugrįšiu, miršti neužmiršiu (folkloras) mirti, miršta, mirė
1. nustoti gyventi: Miršti nuo ligos, nuo žaizdų, iš bado. Senatve
m. Bitės miršta, jei maisto neturi. Mirsi, o darbų nebaigsi (folkloras). Mirsiu - neužmiršiu.
2. būti prie mirties, merdėti: Jau mirštantį išvežė į ligoninę. Tokią sriubą ir mirdamas gali valgyti (labai
gardi).
3. būti ištiktam priepuolio, alpti: Nuomariu miršti
4. prk. nustoti buvus, pranykti: Miršta senasis pasaulis.
5. prk. labai ko norėti, būti apimtam stipraus noro, kokio jausmo; netverti: Miršta
saldimo. Miršti iš piktumo. Badu miršti (labai norėti valgyti). Dėl skatiko miršti (būti labai šykščiam). mirimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'mirsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	mirš\|ti, miršta, miršo neišlaikyti atmintyje, neprisiminti: Pradedu miršti tą kalbą. Grįžti nesugrįšiu, miršti neužmiršiu (folkloras) mirti, miršta, mirė 1. nustoti gyventi: Miršti nuo ligos, nuo žaizdų, iš bado. Senatve m. Bitės miršta, jei maisto neturi. Mirsi, o darbų nebaigsi (folkloras). Mirsiu - neužmiršiu. 2. būti prie mirties, merdėti: Jau mirštantį išvežė į ligoninę. Tokią sriubą ir mirdamas gali valgyti (labai gardi). 3. būti ištiktam priepuolio, alpti: Nuomariu miršti 4. prk. nustoti buvus, pranykti: Miršta senasis pasaulis. 5. prk. labai ko norėti, būti apimtam stipraus noro, kokio jausmo; netverti: Miršta saldimo. Miršti iš piktumo. Badu miršti (labai norėti valgyti). Dėl skatiko miršti (būti labai šykščiam). mirimas.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

miršti

#