„Sunarius“ – lotyniškas terminas, reiškiantis „sūnus“ arba „vaikas“ (dažniausiai sūnus). Kilęs iš žodžio filius (sūnus), retai vartojamas klasikinėje lotynų kalboje, dažniau sutinkamas viduramžių arba specialiuose kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Lotyniškai: Sunarius regis – „karaliaus sūnus“.
2. Viduramžių dokumentuose: Gali būti vartojamas giminystės santykiams apibūdinti.
3. Šiuolaikinis panaudojimas: Retas, kartais naudojamas pseudonimui ar istorinei rekonstrukcijai (pvz., literatūroje).
Trumpai: tai archajiškas/retas atitikmuo žodžiui „sūnus“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.