suliūbijimas

Suliūbijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsiūtį, įniršį, pyktį arba susierzinimą. Dažnai vartojamas apibūdinti staigiam, aštriam emociniam reakcijai.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nereikėjo jo taip erzinti – dabar visi patyrė jo suliūbijimą.“
2. Apibūdinant elgesį:
„Jo suliūbijimas išryškėjo, kai jis trenkė durimis.“
3. Metaforiškai:
„Gamtos suliūbijimas (audra) prasidėjo staiga.“

Sinonimai: įsiūtis, pyktis, įniršis, užsirūstinimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suliubijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Suliūbijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsiūtį, įniršį, pyktį arba susierzinimą. Dažnai vartojamas apibūdinti staigiam, aštriam emociniam reakcijai. Pavyzdžiai: 1. Pokalbyje: „Nereikėjo jo taip erzinti – dabar visi patyrė jo suliūbijimą.“ 2. Apibūdinant elgesį: „Jo suliūbijimas išryškėjo, kai jis trenkė durimis.“ 3. Metaforiškai: „Gamtos suliūbijimas (audra) prasidėjo staiga.“ Sinonimai: įsiūtis, pyktis, įniršis, užsirūstinimas.