stuobringumas

Stuobringumas – tai savybė būti stuobrus, t. y. bukas, apkvailėjęs, lėtas, nevykęs minti ar reaguoti.

Pavyzdžiai:
1. Po ilgos nakties be miego jo stuobringumas buvo akivaizdus – atsakydavo lėtai ir klaidingai.
2. Šaltis taip suglumino smegenis, kad pajutau tikrą stuobringumą.
3. Jo stuobringumas pokalbyje rodė, kad tema jam visiškai nesuprantama.

Trumpai: stuobringumas – bukumas, lėtumas, gluminimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stuobringumas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Stuobringumas – tai savybė būti stuobrus, t. y. bukas, apkvailėjęs, lėtas, nevykęs minti ar reaguoti. Pavyzdžiai: 1. Po ilgos nakties be miego jo stuobringumas buvo akivaizdus – atsakydavo lėtai ir klaidingai. 2. Šaltis taip suglumino smegenis, kad pajutau tikrą stuobringumą. 3. Jo stuobringumas pokalbyje rodė, kad tema jam visiškai nesuprantama. Trumpai: stuobringumas – bukumas, lėtumas, gluminimas.