stuburkš

„Stuburkš“ – tai šaknis, reiškiančią staigų judesį, dažniausiai susijusį su krūtine, stuburu ar kūno ištiesimu. Vartojama šaknimi sudarytuose žodžiuose.

Pavyzdžiai:
1. Stuburkščioti – staigiai judėti, krūtine trauktis į priekį.
Pvz.: „Nustebęs stuburkščiojo atgal.“
2. Stuburkštelėti – staigiai krūtine pasitraukti, susitraukti.
Pvz.: „Garsui išgirdus stuburkštelėjo baimėje.“
3. Stuburkšterėti – nerimastingai suktis, krūtine judėti.
Pvz.: „Vaikas stuburkšterėjo ant kėdės.“

Trumpai: Šaknis „stuburkš“ perteikia staigų kūno judesį, dažniausiai susijusį su nustebimu, baimė ar nerimu.

Įrašas
Paaiškinimas	„Stuburkš“ – tai šaknis, reiškiančią staigų judesį, dažniausiai susijusį su krūtine, stuburu ar kūno ištiesimu. Vartojama šaknimi sudarytuose žodžiuose. Pavyzdžiai: 1. Stuburkščioti – staigiai judėti, krūtine trauktis į priekį. Pvz.: „Nustebęs stuburkščiojo atgal.“ 2. Stuburkštelėti – staigiai krūtine pasitraukti, susitraukti. Pvz.: „Garsui išgirdus stuburkštelėjo baimėje.“ 3. Stuburkšterėti – nerimastingai suktis, krūtine judėti. Pvz.: „Vaikas stuburkšterėjo ant kėdės.“ Trumpai: Šaknis „stuburkš“ perteikia staigų kūno judesį, dažniausiai susijusį su nustebimu, baimė ar nerimu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.