„Stranginis“ – tai žmogus, kilęs iš tos pačios vietovės ar krašto kaip ir kalbėtojas (pvz., kaimynystėje, mieste, regione). Dažnai vartojamas kaip švelnėjas, bendresnis atitikmuo žodžiui „landišas“ ar „kaimietis“.
Pavyzdžiai:
1. „Jis man stranginis – abu augome tame pačiame miestelyje.“
2. „Susitikime su keletu stranginių, jie čia gimę ir augę.“
3. „Kalboje atsirado akcentas, bet juk jis man stranginis, todėl supratau, ką norėjo pasakyti.“
Trumpai: Stranginis – žmogus iš tos pačios vietovės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.