stibnus

Stibnus (lot.) = stibis (liet.) – retas senovinis terminas, reiškiantis stibio mineralą (Sb₂S₃), dar vadinamą antimonitu.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Alchemijoje / medicinoje:
„Stibnus“ naudotas viduramžių tekstuose kaip vaistas ar alchemijos žaliava.
2. Mineralogijoje:
Gryną stibnų kasė senovėje kosmetikai ir lydiniams.
3. Literatūroje:
Terminas sutinkamas Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“ („Naturalis Historia“).

Trumpai: Tai istorinis antimonito pavadinimas, vartotas senovės Romos ir viduramžių mokslo tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Stibnus (lot.) = stibis (liet.) – retas senovinis terminas, reiškiantis stibio mineralą (Sb₂S₃), dar vadinamą antimonitu. Pavyzdžiai vartojimo: 1. Alchemijoje / medicinoje: „Stibnus“ naudotas viduramžių tekstuose kaip vaistas ar alchemijos žaliava. 2. Mineralogijoje: Gryną stibnų kasė senovėje kosmetikai ir lydiniams. 3. Literatūroje: Terminas sutinkamas Plinijaus Vyresniojo „Gamtos istorijoje“ („Naturalis Historia“). Trumpai: Tai istorinis antimonito pavadinimas, vartotas senovės Romos ir viduramžių mokslo tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.