„Stibis“ yra senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „stebuklas, nuostaba, magiška apgaulė“. Dažniausiai vartotas pasakose ir tautosakoje.
Pavyzdžiai:
1. „Tai ne žmogus, o stibis!“ – apragy apie kažką neįtikėtino ar magiško.
2. Pasakoje: „Raganė sukėlė stibį – miškas staiga išnyko.“
3. Posakis: „Ten vyksta tokie stibiai, kad akių nepatiki.“
Trumpai:
„Stibis“ – stebuklas, magiškas reiškinys ar apgaulė (dažniausiai literatūrinis/archajiškas žodis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.