stibis

„Stibis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „šnabždesys“, „šlamėjimas“, „tylus, nerimastingas triukšmas“ (dažniausiai apie žmonių balsus, kalbą).

Naudojamas apibūdinti neaiškų, nerangų garsą, kai žmonės tyliai kalba, šnabžda, šlamėja ar šniokštasi.

Pavyzdžiai:

1. „Sale sklido neramūs stibiai, kai mokytojas paliko klasę.“
(Reiškia, kad žmonės pradėjo tyliai šnekėtis, šnabždėti.)

2. „Iš kaimynų kambario girdėjosi neaiškus stibis – galbūt jie svarstė paslaptį.“
(Čia – neaiški, tylaus kalbėjimo garsas.)

3. „Miške, be žodžių, girdėjosi tik vandens ir lapų stibis.“
(Perkeltine prasme – natūralūs tylus garsai, šlamėjimas.)

Pastaba: Žodis „stibis“ yra retesnis, literatūrinis, dažniau sutinkamas grožinėje literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.

• Terminai: stibis

Įrašas
Paaiškinimas	„Stibis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „šnabždesys“, „šlamėjimas“, „tylus, nerimastingas triukšmas“ (dažniausiai apie žmonių balsus, kalbą). Naudojamas apibūdinti neaiškų, nerangų garsą, kai žmonės tyliai kalba, šnabžda, šlamėja ar šniokštasi. Pavyzdžiai: 1. „Sale sklido neramūs stibiai, kai mokytojas paliko klasę.“ (Reiškia, kad žmonės pradėjo tyliai šnekėtis, šnabždėti.) 2. „Iš kaimynų kambario girdėjosi neaiškus stibis – galbūt jie svarstė paslaptį.“ (Čia – neaiški, tylaus kalbėjimo garsas.) 3. „Miške, be žodžių, girdėjosi tik vandens ir lapų stibis.“ (Perkeltine prasme – natūralūs tylus garsai, šlamėjimas.) Pastaba: Žodis „stibis“ yra retesnis, literatūrinis, dažniau sutinkamas grožinėje literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.