x
sprog|ti, sprogsta, sprogo
1. su trenksmu, nuo smūgio plyšti, trūkti: Sviedinys, bomba sprogo. prk.: Sprogti iš pavydo (iš apmaudo, iš piktumo) (labai pavydėti, apmaudauti, pykti).
2. skilti, trūkti: Kiaušinis
verdamas sprogo.
3. prk. atsileisti, kristi, sumažėti: Lauke šaltis sprogo.
4. skleisti pumpurus, lapoti: Lapai, pumpurai sprogsta. Jau medžiai sprogsta.
5. menkinamai godžiai ryti, ėsti, gerti: Kiaulės ėdalą sprogsta.
6.
menkinamai galą gauti, dvėsti: Koks gimė, toks ir sprogs. sprogimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.