sotie
Sotie – tai XV–XVI a. Prancūzijoje populiarus satyrinis dramos žanras, dažniausiai alegorinis, kuriuose veikėjai buvo tipizuoti personažai, atstovaujantys visuomenės sluoksniams ar profesijoms (pvz., Pamokslautojas, Pirklys, Dvarininkas).
Pavadimas kilęs iš žodžio sot („kvailys“ arba „išdidus“), o pjesės dažnai kritikuodavo visuomenę, bažnyčią ar politiką per humorą, ironiją ir dialogus.
Pagrindinės savybės:
1. Veikėjai – abstraktūs tipai (ne individualūs personažai).
2. Satyrinė, dažnai drąsi socialinė kritika.
3. Trumpas formatas, dialogu pagrįstas siužetas.
4. Pabaiga dažnai atvira, be moralinio išsprendimo.
Pavyzdžiai:
– „Prancūzijos karališkosios šeimos sotie“ (Sotie du Prince des Sots) – kūrinyje, priskiriamam Pierre’ui Gringoire’ui, kritikuojama popiežiaus ir karaliaus politika.
– „Pasipūtimo ir kvailystės sotie“ – alegorija apie žmogiškuosius trūkumus.
Žanras nyko XVI a. viduryje dėl cenzūros (pvz., 1548 m. sotie draudimas Prancūzijoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.