„Snukotas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas apibūdinimui, kai kas nors susiraukęs, paniuręs, rodantis nepasitenkinimą (dažniausiai apie veido išraišką).
Pavyzdžiai:
1. „Kodėl toks snukotas sėdi?“ – klausiama, kodėl žmogus rodo nepatenkintą/minų veido išraišką.
2. „Nesnukok, viskas bus gerai.“ – ragavimas nebūti paniūrusiam.
3. „Po pokalbio su viršininku grįžo snukotas.“ – apie žmogų, grįžusį su nepatenkinta nuotaika.
Kilmė:
Iš žodžio „snukas“ (šnek. veidas, nasrai) + priesagos -otas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.