smaugtanosis
Smaugtanosis – tai neoficialus, humoristinis terminas, kilęs iš J. R. R. Tolkino veikalo „Hobitas“. Jis apibūdina įmantrią, dažnai pavojingą kalbą, kurią vartoja drakonai (ypač Smaugas) siekiant apgauti, išprovokuoti arba manipuliuoti kitais.
Pagrindinės savybės:
- Kalba pilna dviprasmybių, iššūkių ir psichologinių žaidimų.
- Dažnai remiasi žiniomis apie pašnekovo silpnybes.
- Tikslas – sukelti abejones, nerimą ar klaidą.
Pavyzdys iš „Hobito“:
Smaugas kalba su Bilbu, neminėdamas savo vardo, bet apibūdindamas save kaip „nesutrikdomą, beprecedentį, ugnies įkarštį“. Jis taip pat gundžia Bilbą įtarimu, kad nykštukai nori jo išdavystės, naudodamas subtilias užuominas.
Šiuolaikinis panaudojimas:
Terminas kartais vartojamas apibūdinti manipuliaciją per kalbą – kai kalbėtojas sąmoningai naudoja miglotą, grėsmingą ar psichologiškai slampantį žodžių pasirinkimą, kad pasiektų savo tikslą.
Trumpai: Smaugtanosis – tai drakoniška, manipuliatyvi retorika, kurios esmė – apgaulė ir psichologinis spaudimas per iškalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.