slėniuotumas

Slėniuotumas – tai kalbos ypatybė, kai priebalsiai (dažniausiai priešakinės kilmės) tampa panašesni į gretimus garsus dėl artimos artikuliacijos vietos. Tai garsų mainų ar adaptacijos reiškinys.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- mįslė → tariama kaip [mįs̡lė] („s“ artėja prie „š“ švelnumo dėl gretimo „l“).
- linksmas → tariama [liŋksmas] („n“ pereina į uždarąjį „ŋ“ prieš uždarąjį „k“).

2. Kalbose pasaulyje:
- Anglų incredible tariama [iŋkɹɛdəbl̩] („n“ → „ŋ“ prieš „k“).
- Ispanų mismo tariama [mizmo] („s“ → skardusis [z] tarp balsių).

Esmė: Garsai lengviau tariami, nes artikuliacija suderinama su gretimais garsais. Tai natūralus reiškinys daugelyje kalbų.

Įrašas
Paaiškinimas	Slėniuotumas – tai kalbos ypatybė, kai priebalsiai (dažniausiai priešakinės kilmės) tampa panašesni į gretimus garsus dėl artimos artikuliacijos vietos. Tai garsų mainų ar adaptacijos reiškinys. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių kalboje: - mįslė → tariama kaip [mįs̡lė] („s“ artėja prie „š“ švelnumo dėl gretimo „l“). - linksmas → tariama [liŋksmas] („n“ pereina į uždarąjį „ŋ“ prieš uždarąjį „k“). 2. Kalbose pasaulyje: - Anglų incredible tariama [iŋkɹɛdəbl̩] („n“ → „ŋ“ prieš „k“). - Ispanų mismo tariama [mizmo] („s“ → skardusis [z] tarp balsių). Esmė: Garsai lengviau tariami, nes artikuliacija suderinama su gretimais garsais. Tai natūralus reiškinys daugelyje kalbų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.