artikuliacija

Artikuliacija – tai aiškus ir tikslus kalbos garsų tartis, reikalaujanti veiksnio lūpų, liežuvio, apatinio žandikaulio ir gomurio judesių.

Pagrindinės reikšmės:
1. Kalbinė – garsų formavimas ir derinimas kalboje.
2. Muzikinė – natų atskyrimas ar sujungimas grojant ar dainuojant.
3. Perkeltinė – minties aiškus ir nuoseklus išdėstymas.

Pavyzdžiai:
- Kalboje: Gerai artikuliuotas garsas „r“ arba aiškus priebalsių tartis (pvz., „t“, „d“).
- Muzikoje: Stakkatas (trumpi, atskirti garsai) arba legatas (lygūs, sujungti garsai).
- Perkeltine prasme: Politinio kalbėjimo artikuliacija – idėjų aiškus perteikimas.

Trumpai: Artikuliacija – tai aiškumo ir tikslumo reiškinys tiek kalboje, tiek muzikoje, tiek minties reiškime.

• Tarptautiniai žodžiai: artikuliacija

• Gairės: Gramatikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	Artikuliacija – tai aiškus ir tikslus kalbos garsų tartis, reikalaujanti veiksnio lūpų, liežuvio, apatinio žandikaulio ir gomurio judesių. Pagrindinės reikšmės: 1. Kalbinė – garsų formavimas ir derinimas kalboje. 2. Muzikinė – natų atskyrimas ar sujungimas grojant ar dainuojant. 3. Perkeltinė – minties aiškus ir nuoseklus išdėstymas. Pavyzdžiai: - Kalboje: Gerai artikuliuotas garsas „r“ arba aiškus priebalsių tartis (pvz., „t“, „d“). - Muzikoje: Stakkatas (trumpi, atskirti garsai) arba legatas (lygūs, sujungti garsai). - Perkeltine prasme: Politinio kalbėjimo artikuliacija – idėjų aiškus perteikimas. Trumpai: Artikuliacija – tai aiškumo ir tikslumo reiškinys tiek kalboje, tiek muzikoje, tiek minties reiškime.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.