slaunus

Slaunus – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storas, riebus, tvirtas (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš žodžio „slaunis“ (klubas, šlaunis), taigi tiesiogiai siejamas su klubų/stegnų sritimi.

Pavyzdžiai:
- Jis buvo slaunaus sudėjimo vyras.
- Slaunus jautis stovėjo ganyklose.
- Po kelerių metų ji tapo slaunesnė.

Sinonimai: storas, bukas, tvirtas, masyvus.
Pastaba: Vartojamas daugiau tarmėse ar senesnėje kalboje, šiuolaikinėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'slaunus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Slaunus – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storas, riebus, tvirtas (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Kilęs iš žodžio „slaunis“ (klubas, šlaunis), taigi tiesiogiai siejamas su klubų/stegnų sritimi. Pavyzdžiai: - Jis buvo slaunaus sudėjimo vyras. - Slaunus jautis stovėjo ganyklose. - Po kelerių metų ji tapo slaunesnė. Sinonimai: storas, bukas, tvirtas, masyvus. Pastaba: Vartojamas daugiau tarmėse ar senesnėje kalboje, šiuolaikinėje kalboje retas.