skeltuvė̃. skéltuvė.
1. spragilo kotas, siaustuvė, keltuvė: Skéltuvę laiko rankose, o buože šeria. Prie skeltuvė̃s pririša buožę ir tada kulia. Padirbk mano kultuvui naują skéltuvę. Kūliau su perplyšusia skéltuve ir delnus sutryniau.
2. skeltuvas 1: Pirma, kol dar žmonės brėžukų nepažino, pasidarė sau ugnį iš skéltuvių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.