"Siūb" – senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „šaknis“ (dažniausiai augalo).
Pavyzdžiai:
1. Medžio siūbas giliai ėmėsi žemės.
2. Blogas siūbas – silpnas augalas. (patarle)
3. Išrauti piktžolę su siūbu. (perkeltine prasme: „iš šaknų“)
Pastaba:
Šiuolaikinėje kalboje vartotinas atitikmuo – „šaknis“. „Siūb“ sutinkamas senuosiuose raštuose, tarmėse, tautosakoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.