serafimas

„Serafimas“ – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventą, dieviškąjį būtį, angelą (dažniausiai – serafą). Kilęs iš krikščionių tradicijos, kur serafai – aukščiausios angelų hierarchijos būtybės.

Pavyzdžiai:
1. Religinis kontekstas:
„Altoriuje buvo pavaizduotas sparnuotas serafimas.“
2. Poetinis/perkeltinė prasmė:
„Jos šypsena – tarsi švelnus serafimas.“
3. Istorinis tekstas:
„Senuosiuose rankraščiuose minimi dangaus serafimai.“

Trumpai:
„Serafimas“ – poetiškas/retas atitikmuo žodžiui „serafas“ (aukščiausios angelų eilės).

• Tarptautiniai žodžiai: serafimas

Įrašas
Paaiškinimas	„Serafimas“ – tai retai vartojamas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šventą, dieviškąjį būtį, angelą (dažniausiai – serafą). Kilęs iš krikščionių tradicijos, kur serafai – aukščiausios angelų hierarchijos būtybės. Pavyzdžiai: 1. Religinis kontekstas: „Altoriuje buvo pavaizduotas sparnuotas serafimas.“ 2. Poetinis/perkeltinė prasmė: „Jos šypsena – tarsi švelnus serafimas.“ 3. Istorinis tekstas: „Senuosiuose rankraščiuose minimi dangaus serafimai.“ Trumpai: „Serafimas“ – poetiškas/retas atitikmuo žodžiui „serafas“ (aukščiausios angelų eilės).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.