"Serafimas" – tai šventasis, angelas aukščiausios eilės krikščionių angelologijoje, dažniausiai vaizduojamas su šešiais sparnais.
Trumpai: aukščiausios angelų eilės būtybė, simbolizuojanti dieviškąją meilę ir šviesą.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Religiniame kontekste:
"Viduramžių tapyboje serafimai dažnai buvo vaizduojami šalia Dievo sosto."
2. Perkeltine prasme (poetiškai):
"Jos balso garsas buvo toks švelnus, lyg serafimo daina."
"Jis elgėsi taip kilniai, tarsi būtų žemiškas serafimas."
Kilme: Žodis kilęs iš hebrajų שְׂרָפִים (serafim – „deginantieji“), per sen. gr. σεραφίμ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.