Senbizdis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis labai seną, senovišką daiktą, įprotį ar reiškinį (dažnai su neigiama ar šiek tiek juokingu atspalviu).
Jis sudarytas iš žodžių senas + bizdas (bizdas – senas, nenaudingas daiktas, niekis).
Pavyzdžiai:
1. Iš dėdės palėpės išnešė visokius senbizdžius – sulūžusį radiją, senus laikraščius.
2. Mūsų kaimynas vis dar laikosi to senbizdžio – rūko pypkę.
3. Kokia čia senbizdiška mintis, taip jau niekas nedaro!
Trumpai: senbizdis = senas daiktas / pasenęs įprotys (dažnai su panieka ar juokais).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.