Senbernystė – tai psichologinis terminas, reiškiantis senatvės idealizavimą, pernelyg teigiamą, romantizuotą požiūrį į senatvę ir senyvo amžiaus žmones. Tai priešingybė geraskrybei (baimė senėti) ir gali slėpti realias pagyvenusių žmonių problemas.
Pavyzdžiai:
1. Tikėjimas, kad visi senyvi žmonės yra išmintingi, ramūs ir laimingi, nepaisant galimų sveikatos problemų ar vienatvės.
2. Vaizdavimas reklamose ar filmuose, kur senoliai visada aktyvūs, sveiki ir nuolat šypsosi, neatsispindi realybės.
3. Nuomonė, kad senatvė – tai tik „auksiniai metai“, nors daugelis patiria materialinių, socialinių ar psichologinių sunkumų.
Trumpai: tai idealizuotas, netikras vaizdas apie senatvę, dažnai užgniaužiantis realias pagyvenusių žmonių patirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.