selyklininkas

Selyklininkas – tai žmogus, kuris savo gyvenimą deda tikėjimui ir asmeninei šventumui, dažnai atsisakydamas pasaulietiškų malonumų, bet nepriklauso jokiam religiniam ordinui (skirtingai nuo vienuolio). Tai individualus asketas.

Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena atsiskyręs (pvz., miške, kalnuose, uolų urvuose).
- Siekia dvasinio tobulumo per maldą, pasninką, kontempliaciją.
- Gali būti keliauninkas arba gyventi vienoje vietoje.

Pavyzdžiai:
1. Senovės Rytų krikščionys (Egipto dykumų atsiskyrėliai, pvz., Šv. Antanas Padūmėtojas).
2. Stilikai – stačiatikių selyklininkai, gyvenantys ant stulpų ar uolų.
3. Lietuvių tradicijoje – atsiskyrėliai, kurie XIX–XX a. slapstėsi miškuose nuo carinės ar sovietinės valdžios, išlaikydami religinį gyvenimą.

Trumpai: Selyklininkas – religinis atsiskyrėlis, gyvenantis asketiškai už visuomenės ribų, neįstodamas į ordiną.

Įrašas
Paaiškinimas	Selyklininkas – tai žmogus, kuris savo gyvenimą deda tikėjimui ir asmeninei šventumui, dažnai atsisakydamas pasaulietiškų malonumų, bet nepriklauso jokiam religiniam ordinui (skirtingai nuo vienuolio). Tai individualus asketas. Pagrindiniai bruožai: - Gyvena atsiskyręs (pvz., miške, kalnuose, uolų urvuose). - Siekia dvasinio tobulumo per maldą, pasninką, kontempliaciją. - Gali būti keliauninkas arba gyventi vienoje vietoje. Pavyzdžiai: 1. Senovės Rytų krikščionys (Egipto dykumų atsiskyrėliai, pvz., Šv. Antanas Padūmėtojas). 2. Stilikai – stačiatikių selyklininkai, gyvenantys ant stulpų ar uolų. 3. Lietuvių tradicijoje – atsiskyrėliai, kurie XIX–XX a. slapstėsi miškuose nuo carinės ar sovietinės valdžios, išlaikydami religinį gyvenimą. Trumpai: Selyklininkas – religinis atsiskyrėlis, gyvenantis asketiškai už visuomenės ribų, neįstodamas į ordiną.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.