Sątaka – tai senovės indų poezijos forma, sudaryta iš šimto eilėraščių (dažniausiai epigramų, posmų ar trumpų eilučių), susijusių viena tema. Pavadinimas kilęs iš sanskrito žodžio, reiškiančio „šimtas“.
Pagrindinės savybės:
- Klasikinis pavyzdys – Bhartrihario „Šatakatraya“ („Trys šimtukai“), kuriuose nagrinėjamos meilės, gyvenimo išminties ir atsisakymo temos.
- Kiekvienas eilėraštis gali būti savarankiškas, bet kartu sudaro vientisą visumą.
- Forma naudota ir kitose indų literatūros tradicijose (pvz., telugų, tamilų).
Trumpas pavyzdys (tema – gyvenimo netikrumas):
„Vėjas blaško debesis, upė neša smėlį, laikas griauna pasaulį – kas čia tvarta?“ (adaptuota iš Bhartrihario).
Reikšmė šiandien:
Sątaka simbolizuoja glamonišką išminties ir grožio sąjungą, dažnai naudojama filosofiniams ar moraliniams pamokymams perteikti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.