Rakamolai – tai lietuviškas terminas, reiškiantis kūrinio (dažniausiai eilėraščio) pabaigoje esantį eilutę (ar kelias), kuri pakartoja pradžią arba apibendrina pagrindinę mintį. Tai gali būti refrenas, posmažis arba cikliška išraiška, suteikianti vientisumo ir ritmiškumo.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
"Aš pasiimu vieną žirgelį,
Juodą kaip akmenėlį.
Aš pasiimu vieną žirgelį..."
Paskutinė eilutė gali būti rakamolai, grįžtant į pradžią.
2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje "Pakeliui":
Pabaigoje kartojama pradinė eilutė "Vėjas pučia, lietus plūsta", sudarydama rakamolaį.
3. Patarlėse:
"Kas anksti kyla, tas ragauja, kas prieš saulę keliasi, tas sveikas būna" – pabaigoje sutraukiama pagrindinė mintis.
Trumpai tariant, rakamolai – tai kartojimas arba apibendrinimas teksto pabaigoje, dažnas poezijoje, dainose ir net sakmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.