„Pūstalūpis“ yra neigiamas žmogaus apibūdinimas, reiškiantis tuščiai kalbantį, daug ir be reikalo plepantį žmogų (dažnai su atspalviu, kad kalba yra tuščia, išpūsta ar net melaginga). Tai sinonimas žodžiams: plepys, pūstautojas, tuščiakalbis.
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk to pūstalūpio – kalba tik vėją malti.
2. Jis garsus pūstalūpis, tad jo pažadais nepasitikėk.
3. Vietoj darbo visiškai pūstalūpiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.