Puskiauris – tai lietuviškas terminas, reiškiantis pusiau klausą žmogų. Jis vartojamas apibūdinti asmenį, kuris girdi silpnai ar iš dalies, bet ne visiškai kurčias.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senelis yra puskiauris, todėl su juo reikia kalbėti garsiai ir aiškiai.
2. Nuo gimimo buvo puskiauris, tačiau klausos aparatas padeda susikalbėti.
3. Nepavadinčiau jo kurčiu – jis tik puskiauris.
Pastaba: Terminas gali būti vartojamas ir perkeltine prasme (pvz., apsimetinėti puskiauriu – nemanyti girdėti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.