pursčius

„Pursčius“ – tai dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis staigų, gausų (dažniausiai skysčio) išsiliejimą ar išpurškimą. Jis gali būti vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Pavyzdžiai:
1. Vanduo iš žarnos išlėkė pursčiumi. (tiesioginė prasmė)
2. Po sprogimo liepsna šovė pursčiumi į dangų. (vaizdingas apibūdinimas)
3. Jis atsakė pykčio pursčiu. (perkeltinė prasmė – staigus emocijų išryškinimas)

Pastaba:
Standartinėje lietuvių kalboje dažniau sutinkami atitikmenys: „srove“, „tveršmu“, „fontanu“, tačiau „pursčius“ yra įprastas šnekamojoje kalboje ir literatūroje (pvz., rašytojo J. Avižienio kūriniuose).

Įrašas
Paaiškinimas	„Pursčius“ – tai dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis staigų, gausų (dažniausiai skysčio) išsiliejimą ar išpurškimą. Jis gali būti vartojamas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Pavyzdžiai: 1. Vanduo iš žarnos išlėkė pursčiumi. (tiesioginė prasmė) 2. Po sprogimo liepsna šovė pursčiumi į dangų. (vaizdingas apibūdinimas) 3. Jis atsakė pykčio pursčiu. (perkeltinė prasmė – staigus emocijų išryškinimas) Pastaba: Standartinėje lietuvių kalboje dažniau sutinkami atitikmenys: „srove“, „tveršmu“, „fontanu“, tačiau „pursčius“ yra įprastas šnekamojoje kalboje ir literatūroje (pvz., rašytojo J. Avižienio kūriniuose).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.