"Puotadraugis" – retas, senas žodis, reiškiantis įpėdinį, palikuonį (dažniausiai vienintelį arba pagrindinį). Kilęs iš žodžių junginio "pūtas" (paveldėjimas) + "draugis" (čia – palydovas, paveldėtojas).
Pavyzdžiai:
1. Tėvas globojo sūnų kaip brangų puotadraugį. (t. y. paveldėtoją)
2. Senelis laukė, kad anūkas taps ūkio puotadraugiu. (t. y. įpėdiniu)
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartotinas žodis – įpėdinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.