Proletariškumas – tai socialinė klasė, kurios nariai neturi gamybos priemonių nuosavybės ir pragyvenimui turi parduoti savo darbą (darbininkai, žemos kvalifikacijos darbuotojai). Terminas kilęs iš marksizmo, kur proletariatas laikomas revoliucine klase.
Pagrindiniai bruožai:
- Neturto arba ribotų materialinių išteklių.
- Priklausomybė nuo darbo užmokesčio.
- Ekonominė pažeidžiamumas.
- Dažnai siejamas su sunkaus fizinio darbo sąlygomis.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: XIX a. fabrikų darbininkai, dirbantys ilgas valandas už minimalų atlygį.
2. Šiuolaikinis: Patalpų valytojai, sandėlio darbuotojai, mažai apmokami paslaugų sektoriaus darbuotojai be socialinių garantijų.
3. Kultūrinis: Menas ar literatūra, vaizduojanti darbininkų kasdienybę (pvz., Upton Sinclair romanas „Džiunglės“).
Trumpai tariant, proletariškumas – tai ekonominės ir socialinės padėties, kurioje žmogus gyvena iš savo darbo jėgos, bet neturi kontrolės ar nuosavybės ties gamybos priemonėmis, apibūdinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.