prieveiksmėjimas

Prieveiksmėjimas – tai kalbos dalies (dažniausiai būdvardžio) vartojimas kaip prieveiksmio. Tai reiškia, kad žodis įgauna prieveiksmio funkciją, bet išlaiko būdvardžio formą (pvz., linksnį).

Pavyzdžiai:
1. Jis vaikščiojo lėtai. (įprastas prieveiksmis)
vs
Jis vaikščiojo lėtai (bet galima sakyti ir „vaikščiojo lėtu žingsniu“ – čia „lėtu“ yra būdvardis, bet funkcionaliai atlieka prieveiksmio vaidmenį).

2. Ji kalbėjo tyliai. (prieveiksmis)
vs
Ji kalbėjo tyliu balsu („tyliu“ – būdvardis, veikia kaip prieveiksmis).

3. Vaikai žaidė ramiai.
vs
Vaikai žaidė ramiu tempu („ramiu“ – būdvardis, nusakantis būdą).

Trumpai: Prieveiksmėjimas – kai būdvardis (ar kitas žodis) vartojamas prieveiksmio reikšme, dažnai su priklausančiu daiktavardžiu (pvz., „greičiu“, „balsu“, „žingsniu“).

Įrašas
Paaiškinimas	Prieveiksmėjimas – tai kalbos dalies (dažniausiai būdvardžio) vartojimas kaip prieveiksmio. Tai reiškia, kad žodis įgauna prieveiksmio funkciją, bet išlaiko būdvardžio formą (pvz., linksnį). Pavyzdžiai: 1. Jis vaikščiojo lėtai. (įprastas prieveiksmis) vs Jis vaikščiojo lėtai (bet galima sakyti ir „vaikščiojo lėtu žingsniu“ – čia „lėtu“ yra būdvardis, bet funkcionaliai atlieka prieveiksmio vaidmenį). 2. Ji kalbėjo tyliai. (prieveiksmis) vs Ji kalbėjo tyliu balsu („tyliu“ – būdvardis, veikia kaip prieveiksmis). 3. Vaikai žaidė ramiai. vs Vaikai žaidė ramiu tempu („ramiu“ – būdvardis, nusakantis būdą). Trumpai: Prieveiksmėjimas – kai būdvardis (ar kitas žodis) vartojamas prieveiksmio reikšme, dažnai su priklausančiu daiktavardžiu (pvz., „greičiu“, „balsu“, „žingsniu“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.