Priešmažvydinis – tai laikotarpis Lietuvos istorijoje iki pirmosios žinomos lietuviškos knygos (Mažvydo katekizmo, 1547 m.). Apima laiką nuo seniausių laikų iki XVI a. vidurio, kai lietuvių kalba dar neturėjo rašytinės tradicijos (arba jos pėdsakų nebuvo išlikę).
Pagrindiniai bruožai:
- Nėra išlikusių rašytinių lietuvių kalbos paminklų.
- Kultūra ir istorija žinomi iš archeologijos, užsienio šaltinių (chronicų), vietovardžių, asmenvardžių.
- Kalba vystėsi tik žodine forma (sakmės, dainos, papročiai).
Pavyzdžiai:
1. Baltų gentys (XII–XIII a.) – minimos kronikose (pvz., Sembai, Žiemgaliai).
2. Lietuvos valstybės kūrimasis (XIII a.) – Mindaugo karūnavimas (1253 m.).
3. Pagoniška mitologija – žinoma iš vėlesnių užrašų ir tyrinėjimų (pvz., Perkūnas, Velnias).
4. Kryžiuočių kronikos – aprašė Lietuvos gyventojų papročius, bet ne lietuvių kalba.
Svarba: Šis terminas pabrėžia skirtumą tarp žodinės ir rašytinės lietuvių kultūros tradicijų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.