"Priegaidė" – tai kalbos tono, balso ar posūkio ypatybė, išreiškianti tam tikrą nuotaiką, požiūrį ar prasmės atspalvį (pvz., ironija, skeptiškumas, pagarba). Tai gali būti ir specifinis tarimo bruožas (pvz., regioninė priegaidė).
Pavyzdžiai:
1. Ironiška priegaidė:
"Puikus darbas!" (sakoma padaręs klaidą).
2. Regioninė priegaidė:
Žmogus iš Kauno gali tarti tam tikrus žodžius skirtingai nei iš Vilniaus.
3. Emocinė priegaidė:
"Aš tikiu..." (su abejonės intonacija).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.