Prezumpcija – tai teisinis prielaidos principas, kai tam tikras faktas ar teisė laikoma teisinga, kol neįrodyta priešingai.
Pagrindinės rūšys:
1. Nekaltumo prezumpcija – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta.
2. Teisėtos kilmės prezumpcija – dokumentai ar veiksmai laikomi teisėtais, jei nėra įrodymų kitaip.
3. Tėvystės prezumpcija – vyras, esantis santuokoje su motina, laikomas kūdikio tėvu.
Pavyzdžiai:
- Baudžiamasis procesas: Asmuo kaltinamas nusikaltimu, bet teismas jį laiko nekaltu, kol prokuroras neįrodys kaltės.
- Civilinė teisė: Jei sutartis yra parašyta ir pasirašyta, ji laikoma galiojančia, kol neįrodyta, kad buvo sudaryta esant grėsmei ar apgaulė.
- Šeimos teisė: Gimęs santuokoje vaikas automatiškai laikomas santuokoje esančio vyro vaiku, net jei abejojama dėl biologinio tėvystės.
Trumpai: prezumpcija – tai teisinė prielaida, kuri veikia, kol nėra paneigiama įrodymais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.