pravarninkas

Pravarninkas – tai istorinis terminas, reiškęs valstietį, kuris neturėjo savo žemės, o dirbo svetimoje žemėje už natūrinį atlygį (dažniausiai dalį derliaus). Tai buvo viena skurdžiausių būsenų baudžiavos laikotarpiu.

Pagrindinės savybės:
- Neturėjo savo ūkio.
- Už darbą gaudavo tik maistą (pvz., duoną, grūdus) arba nedidelį sklypą naudojimui.
- Dažnai vergavo dvarų ūkiuose.

Pavyzdys:
XIX a. viduryje pravarninkas Jonas dirbo dvare visą savaitę, o už tai gaudavo tik duonos ir sūrio. Jei norėjo auginti daržoves sau, turėjo papildomai dirbti savaitgaliais.

Sinonimai: bežemis, darbininkas už maistą, natūralinis samdinys.
Terminas nebenaudojamas nuo baudžiavos panaikinimo (1861 m.).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'pravarninkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė