Praguma – tai kalbos ypatybė, kai žodis ar posakis vartojamas ne pažodžiui, o perkeltine prasme, dažnai siekiant išreikšti ironiją, sarkazmą ar sustiprinti mintį.
Pavyzdžiai:
1. Tau širdis iš akmenų (nurodo šaltumą, nepažodžiui).
2. Jis – mūsų šviesa (reiškia "įkvėpėjas", o ne fizinė šviesa).
3. Lietus kaip iš kibiro (sustiprintas lietaus apibūdinimas).
Trumpai: praguma – perkeltinė reikšmė, naudojama vaizdingumui ar išraiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.