Terminas „pragarus“ lietuvių kalboje yra senas arba poetinis žodis, reiškiantis „pražūtis, sunaikinimas, nelaimė“ arba tiesiogiai „pragarą“ (kaip vietą kančios).
Trumpai:
- Reikšmė: pražūtis, sunaikinimas, kančia, pragaras.
- Kilimas: iš slavų kalbų (plg. rus. погар – „degimas, sudeginta vieta“).
- Pavyzdžiai:
- „Pragaro ugnys“ (kančios, pragaro).
- „Tautą laukia pragarus“ (pražūtis, nelaimė).
- „Kad tau pragarus!“ (keiksmas, linkimas žalos).
Šis žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje, tautosakoje ar poetiniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.