Pragarėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis labai stiprų karštį, kaitrą, ugnį ar pragaro panašų karštį. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti intensyvų karštį ar net moralinę „ugnį“.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Saulės pragarėjimas kieme neleido nei žingsnio žengti.
Krosnyje siautėjo tikras pragarėjimas.
2. Perkeltinė prasmė:
Po kaltinimų jis jautė vidinį pragarėjimą.
Politinės diskusijos virtęs pragarėjimu.
Sinonimai: smarkus karštis, ugnis, kaitra, žėrėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.