pótumpis, -ė. potumpỹs, -ė̃. negreitas, nemitrus: Pótumpis arklys, vyras. Nebuvau, nė jauna būdama, padraiki, o buvau potumpė̃.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.