Postmodernizmas – tai XX a. antros pusės filosofinis, kultūrinis ir meninis judėjimas, atmetantis modernizmo idėjas apie absoliutią tiesą, progresą ir universalias vertybes. Jis iškelia reliatyvizmą, daugiabalsiškumą, ironiją ir pasakojimų bei realybės konstruojamumą.
Pagrindiniai bruožai:
- Reliatyvumas – nėra vienos tiesos, bet daug perspektyvų.
- Intertekstualumas – nuorodos į kitus darbus, pastabus kitų tekstų „vartojimas“.
- Ironija ir pastabumas – savęs kritika, žaidimas su formomis.
- Atsisakymas „didžiųjų pasakojimų“ – skeptiškumas į ideologijas (pvz., marksizmą, religiją).
Pavyzdžiai:
1. Architektūroje – eklektiški stiliai, mišinys seno ir naujo (pvz., Las Vegaso pastatai).
2. Literatūroje – metafikcija, sulaužyta struktūra (Italo Calvino „Jei žiemos naktį keliautojas“, Umberto Eco „Rožės vardas“).
3. Kine – realybės ir fantazijos maišymas (Quentin Tarantino filmai, „Memento“).
4. Mene – parodija, citatos (Jeff Koons skulptūros, Banksy darbai).
5. Filosofijoje – Dekonstrukcija (Jacques Derrida), žinojimo kritika (Jean-François Lyotard).
Trumpai: postmodernizmas – tai reakcija į modernizmą, pabrėžianti įvairovę, abejones ir žaidžiamą santykį su kultūros paveldimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.