Dekonstrukcija – tai filosofinis ir literatūrinis metodas, kuriuo analizuojami tekstai siekiant atskleisti jų vidinius prieštaravimus, prigimtinę reikšmės nepastovumą ir priklausomybę nuo konteksto. Metodas kyla iš Jacques Derrida darbų.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: analizuojamas romanas, kurio veikėjas kalba apie laisvę, bet veiksmai rodo priklausomybę – dekonstrukcija atskleidžia šį prieštaravimą ir klausia, kas iš tiesų yra „laisvė“.
2. Socialiniuose konstruktuose: sąvoka „vyriškumas“ dekonstruojama rodant, kad ji remiasi ne prigimtimis savybėmis, o kultūrinėmis normomis ir opozicija „moteriškumui“.
3. Kalboje: žodis „namas“ ne turi vienos reikšmės – jį dekonstruojant atskleidžiama, kad reikšmė kinta priklausomai nuo patirties (pavyzdžiui, saugumas ar įkalėjimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.