.
póskūpis, -ė. poskūpỹs, -ė̃. gana skūpus, šykštokas: Žmogus póskūpis tik sau perkas. Ka i jaunas, ale dėlto poskūpỹs y [ra].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.